Niekad nerašau pirma

Tinderio klasika. Man 34 m., išsiskyrus, unikali ir nepakartojama, verta daugiau nei turiu. Vaiką, buto nuomos sąskaitas kas mėnesį, darbą biudžetinėje įstaigoje ir aukštesnįjį išsilavinimą kolegijoje. Dėl to niekada nerašau pirma. Tai mano turtas.

Sėdžiu aukštoje pilyje ir laukiu, kol atjos, o dar geriau – atvažiuos lizingine mašina naujas princas. Tas, kur kadaise buvo atvažiavęs, pasirodo, buvo visai ne princas: pradžioj labai mylėjo, dovanojo kibirus rožių (dabar puokštes kartais išsinuomoju nuotraukoms Instagrame, kad galėčiau apjungti su Tinder paskyra), vedėsi į šokius kultūros namuose, siūlė tekėti, vėliau siūlė į snukį, o eilinį kartą užtiktas su meiluže prisiekinėjo, kad daugiau niekada. Paliko bledė, su kita išrūko į airijas ar norvegijas. Taip sakė.

Apie bokštą su karalaite vienutėje vaikystėje skaitė mama. Mačiau daug pasakų, ir draugių santykių. Karalaitė tik sėdi ir būna graži. Dar pučia lūpytes ir aikčioja kai princas priklaupia ant kelio ir bučiuoja ranką. Per pirštinę.

Ir Tinderyje aš tokia – swaipinu į dešinę potencialius princus. Po to sėdžiu ir laukiu. Atsakinėju kaip apklausoje, pokalbio nepalaikau, laukiu, kada pakvies į pasimatymą. Niekada to nedarau pirma, nes pagalvos, kad kekšė. Jei pakviečia, nesisiūlau pasidalinti sąskaitą, nes kas kviečia, tas ir stato. Vyras juk ir yra tam, kad apšokinėtų ir atneštų pinigus į namus – tegu pratinasi. Jei padarysi mane karaliene, padarysiu tave karalium. Gausi daugiau nei davei. Gal. Nors greičiausiai ne.

Tu būsi mano antra pusė. Ta, kurios ilgai ieškojau, ir pagaliau radau už 16 kilometrų nuo išsinuomoto buto. Ir sutapk tu taip. Likimas, ne kitaip. Atsiradai, kaip stebuklas, kad pildytum mano užgaidas ir slapčiausius troškimus, kurių aš pati iki galo nesuprantu. Ir padarytum mane laiminga.

Kaip pasakoj. Kur ropę traukė. Ir senelis traukė, ir bobutė, ir jaunikaitis lizingine mašina, bet taip ir nesugebėjo ištraukti. Iš to aukšto bokšto užsirakinusią karalaitę vienutėje. Teko išlipt pačiai, belipant nusileisti nustebusiu veideliu ant asfalto. Bet buvo negana. Vėl užsidėjau karūną (turiu jų ne vieną), užsilipau dar kartą ir vėl laukiu, kada trauks žemėn. Nors greičiausiai vėl pačiai teks iššokt. Galva žemyn.

Vyriškumas

Baltas lapas, kuriame piešiu ką tik noriu. Dabar piešiu save. Renku iš gabalėlių kas likę, klijuoju į figurą. Jaučiu, kad nemažai dalių trūksta. Vertybės, savivertė, laikysena, požiūriai. Juos renkuosi iš tekstų, filmų, intervų, klausydamas tikrų istorijų ar skaitydamas knygas.

Turi sugrįžti į save. Turbūt kai žinai kas buvai, sugrįžti lengviau. Esi laikinai išmuštas iš vėžių, pavairuoji, pasteni, pūstelni snarglį ir esi kas buvai. Kai nežinai kas buvai, negali sugrįžti į niekur. Turi save atrasti ir besąlygiškai priimti. Naują save.

Maximus, kaip vyriškumo simbolio analizė

Saugus ryšys

Saugus ryšys tarp žmonių kuriamas trimis distancijomis: artimas/asmeninis, veiklos/elgesio ir kontekstinis/didelio paveikslo.

Asmeninis: kūno kalba, dėmesys, rūpestis, intymumas, seksas ir pan.

Veiklos/elgesio: atviri pokalbiai apie elgesį, santykių modelį ir to žmogaus savybes, jo indėlį, tobulėjimo vietas, poros ar komandos tikslus ir jų siekimą, ir pan. “Kai aiškinamės santykius, kalbame tik apie save.“

Didelis paveikslas: bendri pokalbiai apie viską. Politika, maistas, knygos, hobiai. Viskas, kas kalba apie platesnį kontekstą ir santykį su aplinka ir vietą joje. “Yra daugiau nei mes ir mūsų santykiai.“

Santykiai nėra svarbiau nei aš

Gyvenime yra vienas dalykas svarbiau nei aš – mano vaikai. Stiuardesės moko, kad pradžioje svarbu pasirūpinti deguonimi sau, o tik tada užmauti kaukę vaikui. Jie yra svarbiau. Maunu sau kaukę su mintim, kad to reikia jiems.

Santykiai su kitais nėra svarbiau nei aš. Jokie santykiai. Meilė yra sunkus darbas, šeima yra sunkus darbas, darbas yra sunkus darbas, nebent jį labai myli (žr. kas yra meilė) – sako mums gyvenimo protintojai. Įsimylėjot? Kaip smagu, bet praeis. O vėliau dirbsit. Nes reikės taikytis, šlifuoti kampus. Suksis kvadratas ir trikampis vienas į kitą tol, kol abu taps apskritimais. Toks gyvenimas – darbo neįdėsi, duonos neturėsi. Santykiai juk apie tai, ar ne? Imam du dėmenis ir dalinam. Kol dalinasi. Tai vadinama santykiu. Arba dalyba. Savęs.

Padėsi save į šoną ir dirbsi dėl santykių. Ir maisto. Gal net abu dirbsit. Pradžioj. Nors dažnai jei vienas linkęs patinginiaut, tai kitas dirbs ir dalins už du. Jei antras turi bent kiek sąžinės, vaizduos, kad irgi dirba. Kol vienas suplūkęs varo, kitas tikrina ar anas pakankamai gerai darbuojas. Būna ir taip, kad ilgainiui tingesnis nebesislepia – prižiūri darbą ir nuoširdžiai paprotina pirštu baksėdamas į šalia plušančius kaimynus ar draugus kaip nuostabų santykių modelį. Nes santykiai tai darbas. Su savim ir su kitu. Su kitu dirbt smagiau, nes neskauda ir galima nemeluoti. Bet galų gale ateina laikas, kai ir pirmas nustoja dirbti. Nedirba nė vienas, bet abu vaizduoja, kad dirba. Ir tą abu žino. Maisto susiranda kas sau, kokį slaptą bendrakeleivį su kuriuo šlifuoti ir dalinti nieko nereikia. Tada kaimynams ir draugams labai pavydu – tokie gražūs santykiai – svajonių pora tiesiog.

Reikėjo laiko, mėlynių ir kaulų lužių, kad suprasčiau, kad santykiai nėra svarbiau nei aš. Esu aš ir šalia yra santykiai. Jei pasitiesi save kaip durų kilimėlį vardan santykių, tik laiko klausimas kada į tave kitas nusišluostys savo šūdinus batus. Ir jei esi ne guminis, o mikštas, švelnus, rankų darbo natūralaus pluošto kilimėlis, smirdėsi. Nes įsigeria, lengvai nenusivalo ir lieka labai ilgam.

Manipuliavimas maistu

Nepaklusnius kalinius marina badu. Ir ne tik kalinius. Ir ne tik badu. Tam, kad būtų galima juos valdyti. Kad paklustų, bijotų, jaustųsi menki, silpni ir bevaliai.

Jie tokie ir tampa, nes kai kūnas nori valgyti, reikia turėti antžmogiškų galių ignoruoti į smegenis siunčiamus signalus. Gali kiek nori kūną įtikinėti, kad valgyt jam nereikia, nenusipelno ar nėra pakankamai geras, valgyt jis vis tiek norės, ir darys viską, kad gautų maisto.

Vyras negali tiesiog ateiti ir pasiimti sekso. Nebent už pinigus, nebent moteris sutinka. Moteris savo delne turi maisto. (Vyras irgi turi, bet ilgainiui užknisa tas delnas.) Per daugybę metų ji išmoko paduoti maistą ne šiaip sau. Tai dabar vienas pagrindinių manipuliavimo būdų. Kai duodi alkanam tada, kai jis nusipelno. O duodančios šiaip sau, kaip vadinamos? Aha – kekšės. Tos, kur nevedžioja savaitėmis už nosies, nereikalauja gėlių, auksinių žiedų, prabangių vakarienių ir baltų parketinių džipų. Yra ir tokių, bet jos irgi kekšės. Tos pirmos pasiima maisto kiek nori, mitybos grandinėje gerai ir vyrams. O tos antrosios duoda valgyti normuodamos ir pakankamai nusipelniusiems.

Tos antrosios, kurios gauna ar nori gauti tai, ko kitais būdais negali pasiimti pačios – ypatingai mėgiamos. Ištisi žurnalai, filmai ir blogai skirti jų įgūdžių tobulinimui. Kaip suvylioti, kaip išlaikyti dėmesį, kaip “priversti“ vyrą dirbti už maistą – seksą. Tik neduok die neatleiskit vadžių, neduokit kai matot, kad nori, o jei prasižengia, neduokit savaitėlę kitą, dar geriau mėnesį, kad atšliaužtų ant kelių su kibiru rožių. Nenuilsdamos piskit protą, kad išmėtė kojines po visus namus ir neišnešė šiūkšlių, dėl to jums taip skauda galvą, kad kur ten apie seksą bepagalvosi. Trinas aplink mielo šunyčio akimis ir nesupranta, kad jums reik kažko daugiau. Kažko tokio, apie ką skaitėt meilės romanuose, kosmopolitanuose, porų santykių pakoučinimuose ar Marso ir Veneros gyventojų kronikose.

Seksas Maslovo piramidėje yra kartu su valgymu ir kvėpavimu. Toje pačioje lentynoje. Atėjo mada kalbėti apie maistą. Kulinarinės knygos, laidos, ekspertų ir vertintojų blogai, mieste ant kiekvieno kampo skylė su išskirtiniu maistu. Butikai, šeimos restoranėliai, lauko kitchenai, ir kiemo grilinės. Kas tik nori – viskas ant piramidės pirmo laipto taukuose besivoliojančiam skrandžiui. Apie kvėpavimo svarbą jau irgi kalba. Tipo nekvėpuosi – būsi užsiparinęs ir numirsi nelaimingas. O seksas – taurus, kitoks, apie jį kalbėti garbioj draugijoj šiukštu negalima. Nes ne lygis, nes klynas, o ne burna. Nors iš tiesų – ir burna, ir klynas, ir dar daugiau. Padėkim jį ten pat, atimkim iš moters įrankį, veikiantį vyro biologinius poreikius, kas liks? Minios ex nelaimingų namų šeimininkių ir iš konteinerių valgančių ex kekšių 🙂

Svetimi žmonės

Aš jų gyvenime turėjau per daug. Ir jie man reiškė daugiau, nei aš jiems. Daugelio neliko.

Turėjau žmonių, su kuriais būti negera. Bet buvau. Važiuodavau su jais atostigauti, į jų vestuves ar jų vaikų krikštynas. Sveikindavau su gimtadiedieniu, nes negražu gi, kviesdavau į svečius, nes tipo draugai gi nu, reik bendrauti. Nors su jais neturiu nieko bendro.

Daugiau taip nebebus. Mano gyvenime bus tik man svarbūs žmonės. Tie, kuriems manęs reikia ne mažiau, nei man jų. Kurių nuomonė rupi, kuriems rūpi kaip aš, o man – kaip jie.

Baimė gyventi

Dažnai įkrentu į auką. Pasisukalioju dramos trikampyje pabūdamas tai auka, tai gelbėtoju, tai agresorium, ir atrodo išlipu. Bet turbūt ne. Nes bijau gyventi. Bijau suklysti, kai suklysti nėra dėl ko, nes negali būti teisinga arba klaidinga. Nėra egzaminuotojo, o gyvenimas – ne egzaminas.

Bijau gyventi. Daryti sprendimus ir sukinėti savo laivo šturvalą. Daviau kitam, ir atplaukiau ten, kur vairavau ne aš. Nenuostabu. Toliau pačiam. Žinau, kad tai geras jausmas, ne kartą jį jau esu patyręs. Tik kartais atmeta atgal, norėtųsi turėti pagalbininką šalia, kad kažkas palaikytų, padrąsintų, paskatintų.

Vientisinis sakinys

Sakinys yra gramatiškai susijusių žodžių grupė, turinti baigtinę intonaciją. Tai yra mažiausias bendravimo vienetas. Tik juo galima ką nors pranešti, skatinti, ko nors klausti, pasakyti, kas vyksta, vyko, vyktų. Vieną gramatinį centrą turintys sakiniai yra vientisiniai.

emokykla.lt

“ – Eik tu нахуй!“

Brangioji, kas šiame vientisiniame sakinyje tau neaišku?