Klausyti

Kai kalba kitas. Kai rašo – dar geriau. Nes, kai rašo, pagalvoja prieš. Arba kaip tik negalvoja, tuomet pasako dar daugiau. Beveik kaip kalbant, kai užtvanka sugriūna ir laisvai pasipila žodžiai.

Kiekvienas jų turi reikšmę. Į vieną žodį galima surinkti daugybę patirčių, įdėti kaip į skrynelę ir nejučia paduoti kitam. Jei kitas klauso, skrynelę paims, išsipakuos pats visas reikšmes.

Kalbėdamas negirdžiu kito, bet galiu klausyti savęs. Jei įdėmiai klausau, labiau suprantu ką galvoju ir jaučiu. Rašymas – dar geresnis savęs klausymas. Užduodi sau klausimus ir klausaisi atsakymų. Nors dažnai klausimai svarbesni nei atsakymai. Jei įsiklausai.

Ir su kitu taip pat. Užduodi klausimus, klausaisi ir užduodi naujus. Trauki kaip ploną siūlą, atsargiai, kad nenutrūktų. Kad geriau girdėtum save ir kitą. Kalbasi abu, o aš klausau.