Fokusas į šešėlius

Kalėdos ir visos kitos metų šventės – blogis.

Yra žmonių, kurie nekenčia švenčių: gimtadienių, Velykų, Kūčių ir ypač Kalėdų.

Taip, tai tik skaičiai. Taip, tai besaikio ėdimo ir pinigų taškymo laikas. Taip, tuomet žmonės daugiau aukoja kietiems (tarytum, jiems pagalbos reikia tik per Kalėdas). Taip, tada lakstom su dovanomis verslo partneriams, ir tipo nuoširdžiai sveikinam tuos, ant kurių mums nuoširdžiai nusišvilpt.

Turime aštrų žvilgsnį ir puikiai suprantame realybės dalį. Ne visą realybę, o tik jos dalį. Švenčių šešėlį, kurio nenuneigtų niekas. Taip, visi argumentai yra teisingi, bet yra ir kita švenčių pusė, kuriai esame akli. Ir aklumas šviesiąjai pusei yra tai, kas ir verčia fokusuotis tik į šešėlius.

Pozityvių dalykų nematymas yra pasyvumo išdava. Pasyvumas, atsiradęs vaikystėje dėl bejėgiškumo, galios neturėjimo, nes tie, kurie turėjo galios, nerodė intereso mums. Buvome įsukti į situaciją, kai atrodė, kad tam, kas vyksta aplinkui, neturime įtakos, gyvenimas tiesiog vyksta mums, o mes esame bejėgiai to gyvenimo dalyviai. Taip išmokome būti pasyvūs. Aktyvūs tiesiog negalėjome būti, nes neturėjome galių arba tos galios buvo atimtos šalia esančių visagalių tėvų. Tuomet taip atrodė.

Šventės mums irgi nutinka. Nutinka eglutė Katedros aikštėje, pilni prekybos centrai žmonių, nutinka hipokritiški praeiviai, staiga pastebėję visus metus ten pat išmaldos prašiusius benamius. Nutinka priverstinis važiavimas pas tėvus, priverstinis šypsojimasis prie Kūčių stalo, plotkelių valgymas ir kalbėjimasis apie švenčių puikumą. Pro sukastus dantis.

Ir tai nutinka ir nutiks kelis kartus per metus, kiekvienais metais. Iki gyvenimo pabaigos. Teks pergyventi vis tą patį ir tą patį. Nebent prisiimsim atsakomybę ir imsimės veiksmų, kad tos šventės būtų tokios, kokių mes norime patys. Kai suprasime, kad fokusuojamės į šešėlius nematydami viso paveikslo. Kurį patys paimsime ir nusitapysime. Atsisakydami nepriimtinų žmonių, nepatinkančių tradicijų, sukurdami savas, padarydami taip, kaip gerai mums, nuspręsdami ką, kaip ir kada darysim, o ko nedarysim. Tiks viskas, kas tiks mums ir ką patys susikursim. Atsimokysim tai, ką išmokome vaikystėje nedraugiškoje aplinkoje, ir atsakomybę už tai, kaip jaučiamės per šventes, prisiimsime sau.