Apie tai, kaip vis tiekiesi, kad nukris trupinių ir jų užteks. Iki kito karto.
Mokykloje buvau pavyzdinga mokinukė ir per vasarą skaitydavau visas grožinės literatūrs knygas pagal mokytojo duotą sąrašą kitiems mokslo metams. Augau dar tais laikais, kai nebuvo interneto, o buvo ilgos vasaros be jokio užsiėmimo. Ir reikėdavo pačiam susigalvoti, kaip stumti lėtai einantį laiką ir kaip išvaikyti nuobodulį. Mokykloje gautas sąrašas atstojo TOP-10, o biblioteka buvo tame pačiame name. Retas, kas žino, koks yra malonumas nueiti į biblioteką su šlepetėmis. O aš žinau.
Ne visos privalomos knygos buvo įdomios. Daugelis jų buvo labai nuobodžios arba atrodė nuobodžios todėl, kad aš dar buvau per maža jas deramai suvokti. Bet kai kurios pasirodė besančios įdomios! Bet kuriuo atveju, skaityti knygas buvo daug įdomiau, nei jų neskaityti.
Įtariu, kad ši knyga pas mane pateko kažkokiais panašiais keliais. Greičiausiai bent vieną šio autoriaus knygą reikėjo perskaityti pagal privalomą mokyklinę literatūros programą.
Šioje knygoje pasakojama apie kaimą ir jo kaimo viršaitį. Apie jo šeimą, jo veiklą. O…
View original post 478 more words
Raitelio užrašai 