Tikėtis gauti

Mes paliekam kitus tuomet, kai nieko nebesitikime gauti.

Toksiški santykiai nutrūksta tą pačią minutę, kai vienas iš jų dalyvių nustoja kažko tikėtis. Iki tol jie kankina vienas kitą ne dėl to, kad vienas stiprus, o kitas silpnas, o dėl to, kad jie kažko tikisi. Vienas reakcijos, kitas bausmės. Vienas dėmesio, kitas galios. Vienas gėdinimo, kitas svarbos. Tokie santykiai gali tęstis dešimtmečiais, iki to laiko, kol abiems vienas iš kito kažko reikės. O kai nebereikia – viskas baigta.

Santykiai apskritai neprasideda kol neatsiranda noras kažką gauti. Nes jei gauti nieko nereikia, kam duoti? “Meilė, tai noras duoti nesitikint nieko atgal“ – nesąmonė. Tai buvimas auka. Visada yra noras kažką gauti. Net tuo atveju, kai duodi, o atgal nieko negauni, turi norą – būti auka. Save kankinti, žeminti, engti ir toliau silpninti. Susikuri fantaziją, kurioje duodi kitam nieko negaudamas. Bet iš tiesų duodi sau – kančią, auką, prasmę ir tikėjimą, kad vieną dieną gausi ir tu. Tik reikia labiau pasistengti.