Turėti save ir kitą

Visų pirmą turiu suprasti kas yra turėti save.

Turėti save yra žinoti ko noriu ir ko nenoriu. Neturėti vidinio konflikto tarp to, ko kitas nori iš manęs ir to, ko noriu aš. Būti autentišku. Nebūti tuo, kuo nesu. Daryti tai, ką daryti noriu, ir nedaryti to, ko nenoriu. Yra dalykų, kuriuos daryti turiu nors nenoriu. Priimu tai kaip žaidimo, kuriame dalyvauju dalį, tačiau neleidžiu žaidimui būti aukščiau nei aš. Suprantu kur yra žaidimas ir jo taisyklės, ir kur aš. Jei žaidimas nepriimtinas – prisiimu atsakomybę ir pasitraukiu.

Tada turiu suprasti kas yra turėti kitą.

Turėti kitą – sunkesnė dalis. Turėdamas save, kontroliuoju save. Turėdamas kitą, jo nekontroliuoju. Tačiau kitą priimu kaip savo dalį. Negaliu jo skriausti, nepaisyti ko nori ir ko nenori jis. Blogai elgtis su juo yra tas pats, kaip blogai elgis su savimi. Šalia to, negaliu jo kontroliuoti. Ir pakeisti negaliu. Kitas nėra mano nuosavybė, tačiau yra mano dalis. Ne atskira dalis, bet mano. Su ja elgiuosi kaip su savimi.

Turėti save ir kitą – prisiimti atsakomybę už save ir kitą. Jei neturiu savęs, negaliu (nemoku) turėti ir kito. Jei moteris jaučiasi gerai, yra saugi, aš ją owninu, reiškia ir aš esu saugus, jaučiuosi gerai. Tas pats galioja ir jai – turi, bet be galimybės kontroliuoti, priima kaip savęs dalį. Jei turi save.

Mums ramu, kad man ramu, kad tau ramu.